Vladas Terleckas – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, pedagogas, socialinių mokslų daktaras.
1967–2000 m. Vilniaus universitete dėstė bankininkystės ir pinigų mokslų kursus.
Yra Lietuvos bankininkystės ir pinigų istorijos tyrimų pradininkas.
Aktyviai dalyvavo pertvarkant sovietinę bankų ir pinigų sistemą pagal rinkos ekonomikos reikalavimus, kuriant savų bankų ir pinigų teisinius pagrindus.
Atsiliepimai apie Vladą Terlecką
Vladas Terleckas buvo ne tik išskirtinis universiteto dėstytojas, bet ir teoretikas. Būtent jis – Lietuvos banko įstatymo autorius ir kūrėjas bei rengimo grupės vadovas. Ta grupė buvo sudaryta 1989 m. prie tuometinės Ministrų Tarybos ir šitos grupės pateiktas Lietuvos banko įstatymo projektas buvo priimtas LSSR Aukščiausiojoje Taryboje iki Nepriklausomybės paskelbimo!
Gediminas MorkūnasVlado Terlecko studentas, finansų ir bankų specialistasVladas Terleckas buvo nepaprasta asmenybė, kritinį mąstymą išsiugdęs plataus profilio mokslininkas, pedagogas, šviesuolis, patriotas, iškilus ekonomistas, kuris darbais, o ne žodžiais kūrė savo Lietuvą. Visą savo kūrybinį gyvenimą neišsižadėjęs pirmosios meilės – istorijos, paskutiniais gyvenimo metais jai ir atsidavė. Buvo tikras karžygys, kovotojas su Lietuvos istorijos niekintojais, tautos ekonominių ir kūrybinių laimėjimų menkintojais, svetimų valstybių papirktais istorijos verslininkais.
Vilius BaldišisVlado Terlecko studentas, bendramintis, bendražygis, Kovo 11-osios Akto signataras, Lietuvos banko valdybos pirmininkas (1990–1993), Lito komiteto narys (1990–1993)Vlado Terlecko gyvenimo kredo mano akimis: pažinkime mūsų istoriją, kad suprastume, kas tokie esame ir būtume atsparūs ateities iššūkiams.
Sigitas ŠiaudinisVlado Terlecko studentas, Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vadovas, Europos Centrinio Banko Pinigų politikos komiteto narysVladas Terleckas mano atmintyje išlikęs kaip ypatingas žmogus. Būtent – žmogus, o ne tik dėstytojas. Dauguma to meto VU dėstytojų dar naudojosi savo senais konspektais iš sovietinių laikų, kiti – anglų kalbos vadovėlių santraukomis. Terleckas kalbėjo tai, kuo gyveno, kas jam labai rūpėjo. Galima buvo sutikti su juo, galima buvo nesutikti, bet visi žinojo, kad jo žinios ir jo nuomonė grįsta asmenine patirtimi, giliais įsitikinimais. Terleckas siekė, kad studentai ne tiesiog išmoktų dėstomą medžiagą, o kad nebijotų mąstyti ir suvoktų, kas vyksta Lietuvoje.
Valdas LaurinavičiusVlado Terlecko studentas, UAB „Will grow“ audito vadovas, istorijos ir literatūros muziejaus kūrėjasDocento paskaitos buvo atgaiva sielai. Ir ne tik dėl auditorijoje tvyrančio visuotino susikaupimo, mandagios baimės ir pagarbos jo žinioms. Ne. Jo paskaitos kartu buvo ir labai kokybiškas, aiškus ir konkretus informacijos srautas apie Lietuvos ekonomikos ir bankų istoriją, rinkos ekonomikos veikimo principus, centrinio banko funkcijas ir veiklos svarbą, komercinių bankų įtaką pinigų politikos transmisijai, finansinių instrumentų matematiką, investicijas. Tokios paskaitos buvo labai ryški atsvara tuomet įprastai paskaitų dvasiai: ankstyvajame 9-ajame dešimtmetyje vis dar vyravo įprasta sovietinio mąstymo inercija, gausiai cituojant socializmo lozungus bet kurio dalyko paskaitoje. Jauni ir smalsūs studentai atkurtos Lietuvos Vilniaus universitete tokiai dėstymo manierai priešinosi, nes norėjo prieštarauti tuštybei, norėjo gauti profesinių žinių. Tad jei ir buvo tokių, kurie Vlado Terlecko paskaitas lankė iš baimės – išlaikyti egzaminus nelankius jo paskaitų buvo neįmanoma – bet dauguma auditorijoje buvo vedami smalsumo ir pažinimo malonumo. Jo auditorijos visuomet buvo pilnutėlės.
Rasa PlatūkienėVlado Terlecko studentė, Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento Prekybos skyriaus vadovėIstorija nėra vien mokslas apie tai, kas, kada ir kodėl įvyko. Tai yra žemėlapis, leidžiantis susivokti, iš kur atėjome, kur esame ir kur galime nukeliauti, jeigu turėsime ambicijų ir drąsos žengti už žemėlapio ribų. Dėstytojas Vladas Terleckas tokios drąsos turėjo. Todėl žinau iš vyresnių kolegų – net nykiausiais sovietmečio metais, Vilniaus universitete dėstydamas kapitalistinės pinigų sistemos kursą, teoriją gausiai iliustravo prieškarinio lito ir Nepriklausomos Lietuvos pinigų politikos pavyzdžiais. Būtent todėl dar gerokai iki istorinės Kovo 11-osios ėmėsi vadovauti Lietuvos savarankiškos pinigų sistemos kūrimo darbo grupei. Ir todėl mes vis dar galime vadovautis jo įduotu žemėlapiu.
Bent man Dėstytojo Vlado Terlecko paskaitose išmokti dalykai ir šiandien rezonuoja su mūsų sprendžiamais uždaviniais – tiek pinigų politikos, tiek komercinės bankininkystės, tiek ir – skamba neįtikėtinai, bet net – atsiskaitymų negrynaisiais pinigais.Gediminas ŠimkusVlado Terlecko studentas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas (nuo 2020)Man patiko, kad Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Bankininkystės ir finansų katedroje mokytis nebuvo lengva, tuo metu bankininkystės specialybę rinkosi geriausiu studentai. Vėl atradau Terlecką jo naujausiuose darbuose – Lietuvos pokario istorijos studijose. Esu sužavėta jo istorijos tyrimų, juose išryškėja dar keli Terlecko bruožai: jis visada buvo Lietuvos patriotas, signataras, mokslininkas, istorikas, ekonomistas – tokiais žmonėmis Lietuva rėmėsi atkūrusi Nepriklausomybę, kuriantis Lietuvos bankui, kredito ir pinigų sistemoms. Manau, jo darbus apie Lietuvos partizaninį judėjimą, tragišką pokario Lietuvos istorijos tarpsnį privalo perskaityti kiekvienas lietuvis.
Giedrė GiržadaitėVlado Terlecko studentė, buvusi Pasaulio banko ekonomistė, SEB banko Baltijos šalių pokyčių programos vadovė, šiuo metu vadovauja farmacijos bendrovei.Vladas Terleckas buvo vos ne vienintelis Sąjūdžio deputatas, balsavęs už naudingus Lietuvai įstatymus ir nutarimus.
Virgilijus ČepaitisKovo 11-osios Akto signataras; rašytojas, vertėjas
Apdovanojimai
- 1992, 1999, 2012 m. Vlado Jurgučio premija
- 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis
- 2010 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius
- 2017 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis
- 2020 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius
